Ķslenskar Söguslóšir, Merkisstašir og Fornleifauppgreftir.

Eins og flestum er kunnugt, žį geršust žau undur og stórmerki ķ tengslum viš Kristnihįtķšina į Žingvöllum įriš 2000, aš rķkisstjórn Ķslands įkvaš aš stofna sérstakan sjóš, svokallašan Kristnihįtķšarsjóš, sem hafa skyldi eitt žaš meginhlutverk aš stušla aš fornleifarannsóknum į helstu söguslóšum ķslenskrar kirkjusögu og voru einum 500 milljónum króna veitt til sjóšsins, sem śthlutaš skyldi śr reglulega nęstu fimm įrin. Meš žessari rķkulegu fjįrveitingu mį segja aš um byltingu sé aš ręša og aš blómaskeiš hefjist ķ ķslenskri fornleifafręši, žar sem nś er ķ fyrsta skipti ķ sögu landsins veitt umtalsveršum fjįrmunum til žessarar einkar įhugaveršu greinar; fjöldi ungra og efnilegra vķsindamanna ķ žessari grein hefur nżlega snśiš heim frį nįmi erlendis, auk žess sem nś stendur til aš hefja kennslu į hįskólastigi hér heima ķ greininni og mörg önnur merki um grósku mį lķta į žessu sviši.

Auk žess hafa erlendir fręšimenn og hįskólar nś allt ķ einu (aftur) fariš aš sżna Ķslandi mikinn įhuga og hafa stašiš sjįlfstętt aš uppgreftri vķša um land og žegar allt er tekiš saman, žį stóšu yfir hįtt ķ žrjįtķu uppgreftir og į landinu sumariš 2003, en slķk tala hefši žótt nįnast lygileg fyrir ašeins örfįum įrum.

Tilgangurinn meš žeirri ferš sem hér er ķ boši er aš gera žįtttakendum kleyft aš kynnast af eigin raun žessu ęvintżri, žeim sögustöšum žar sem uppgreftirnir fara fram, žeim vķsinda-og fręšimönnum sem žar eru aš störfum (meš góšfśslegu leyfi žeirra sjįlfra aš sjįlfsögšu, en žaš er oftast aušsótt), og sjį žannig jafnvel meš eigin augum žegar "nżjir" og įhugaveršir hlutir koma ķ ljós, sem varpaš geta óvęntu og jafnvel nżju ljósi į sögu Ķslands.

Dagur 1.

Viš hefjum daginn um kl 8:30 meš skošunarferš um elsta hluta Reykjavķkur, žar sem uppgröftur viš Ašalstręti viš bę Ingólfs veršur m.a. skošašur, en aš skošunarferšinni lokinni veršur haldiš upp ķ Žjóšminjasafn Ķslands,(sem vęntanlega veršur žį opnaš aš nżju eftir grķšarmikla endurbętur aš undanförnu) auk žess sem Žjóšmenningarhśsiš viš Hverfisgötu veršur heimsótt ķ žvķ skyni aš lķta hin fornfręgu handrit Ķslendingasagnanna eigin augum, auk annarra forvitnilegra sżninga sem žar eru jafnan į bošstólnum.

Eftir hįdegisverš ķ gömlu notalegu veitingahśsi ķ mišbę Reykjavķkur, žį höldum viš sem leiš liggur śt śr bęnum og ökum sem leiš liggur upp ķ Mosfellsdal og leggjum leiš okkar rakleišis aš Hrķsbrś, į söguslóšum Egils Sögu, žar sem bandarķskur fornleifafręšingur, Jesse Byock, hefur stundaš rannsóknir undanfarin įr meš góšum įrangri. Leiš okkar liggur sķšan upp hjį Gljśfrasteini, yfir Mosfellsheišina, og brįtt kemur Žingvallavatn ķ ljós. Sķšan liggur leiš okkar aš Almannagjį žar sem viš munum dįst aš śtsżninu, en sķšan halda fótgangandi nišur Almannagjį, ķ įtt aš Lögbergi, skoša hinar fjölmörgubśšatóttir sem getur aš lķta umhverfis hinn forna žingstaš, og ljśka svo göngunni viš gamla Žingvallabęinn žar sem viš munum skoša fornleifauppgröftinn sem žar fer nś fram.

Kvöldveršur og nįttstašur į Žingvöllum eša nęsta nįgrenni.

Dagur 2.

Nęsta dag liggur leiš okkar fyrst um Gjįbakkaveg um Lyngdalsheiši ķ įtt til Laugarvatns og sķšan um Biskupstungnabraut, aš landnįmsjörš Ketilbjarnar gamla aš Mosfelli žar sem svipast veršur um, žar sem saga stašarins veršur rifjuš upp og kirkjan skošuš. Sķšan liggur leiš okkar rakleišis aš Skįlholti, žar sem sonur Ketilbjarnar, Teitur reisti sér bś fyrstur manna, og hans sonur, Gissur hvķti stušlaši manna mest og best aš kristnitöku į Ķslandi, og hans sonur, Ķsleifur lagši sķšan undir biskupsstól įriš 1056. Viš munum fyrst rifja hér upp hinn stórkostlega forleifauppgröft sem fram fóru žar undir styrkri stjórn dr. Kristjįns Eldjįrns įriš 1956 og fund steinkistu Pįls biskups sem tvķmęlalaust mį telja einhvern hinn merkilegasta fornleifafund į Ķslandi til žessa. En žvķnęst munum viš virša fyrir okkur fornleifauppgröft žann sem hér hófst į sķšasta įri, og mišar aš žvķ aš grafast fyrir um śtlit, gerš og fjölda žeirra bygginga sem stóšu kringum Skįlholtsdómkirkju į mišöldum.

Eftir hįdegisverš ķ Skįlholti, liggur leiš okkar sķšan upp Žjórsįrdalsveg, žar sem viš munum minnast eins merkasta frumkvöšuls ķslenskra fornleifarannsókna, Brynjólfs Jónssonar į Minna-Nśpi, en fyrr en varir erum viš komin ķ Žjórsįrdal žar sem minjar um eina 20 eyšibęi hafa fundist (og mikiš verk bżšur komandi kynslóša viš rannsóknir) , en leiš okkar liggur rakleišis aš einum žeirra, Stöng, sem dr Kristjįn Eldjįrn sömuleišis gróf upp įriš 1939. Ķ nęsta nįgrenni viš Stöng, munum viš svo skoša hina fyrstu "endurgerš" eša "tilgįtuhśs" sem gert hefur veriš į Ķslandi, ž.e. a.s. Žjóšveldisbęinn viš Bśrfell, sem byggšur er samkvęmt žeim hugmyndum sem menn hafa gert sér um hvernig bęrinn į Stöng hafi litiš śt į sinni tķš.

Viš höldum sķšan noršur fyrir Bśrfell, yfir į Landveg, žar sem vęntanlega gefst gott śtsżni til Heklu, og leitum fęšis og gistingar ķ góšri sveitagistingu ķ Landssveit eša nęsta nįgrenni.

Dagur 3.

Žar sem viš erum nś stödd į žvķ svęši žar sem einna mest er um manngerša sandsteinshella į Ķslandi, en margir telja aš žeir séu jafnvel eldri en hiš višurkennda landnįm Ķslands (AD 874), žį munum viš ekki setja okkur śr fęri aš skoša suma žeirra. Einna ašgengilegastir eru hellarnir į Ęgissķšu, ķ nįgrenni Hellu, en einnig mį reyna fyrir sér į Hellrum, Efri-Gegnishólum (en žar prżšir fornt krossmark aš latneskri gerš sem algeng var vķša į įrunum 500 - 1000 einn vegginn), og vķšar.
Eftir hįdegissnarl ķ veitingastofunni į Hvolsvelli, žį höldum viš ķ austurįtt, skošum Seljalandsfoss og sķšan Eyjafjöllin, uns viš vķkjum af sušurlandsvegi ķ įtt til sjįvar og höldum aš hinu forna höfušbóli Stóru-Borg, žar sem umfangsmiklar fornleifarannsóknir, aš undirlagi Žóršar Tómassonar safnstjóra į Skógum, fóru fram į bęjarstęši og fornum kirkjugarši sem įgangur sjįvar var tekinn til viš aš eyšileggja. Aš žeirri skošun lokinni, žį liggur beint viš aš heimsękja safnstjórann sjįlfan į hans glęsilega byggšasafni, žar sem marga merkilega muni sem komu upp viš rannsóknirnar į Stóru-Borg getur aš lķta.
Enn höldum viš svo ķ austurįtt, og brįtt getur aš lķta Dyrhólaey og Reynishverfi, en žar munum viš enn į nż halda ķ įtt til sjįvar, bęši til žess aš dįst aš hinu miklifenglega brimi viš Reynisfjöru, en einnig til žess aš ganga śt į Reynisholt, viš bęinn Garša, til žess aš skoša austustu manngeršu hellana į Sušurlandi sem žar er aš finna. Eftir stuttan stans ķ Vķk ķ Mżrdal höldum viš svo yfir Mżrdalssand, og Eldhraun uns komiš veršur ķ lok dags aš Kirkjubęjarklaustri, žar sem viš munum leita nįttstašar.

Dagur 4.

Jöršin Kirkjubęjarklaustur, var eins og menn vita frį upphafi setin kristnum mönnum, og eru jafnvel sagnir um aš žar hafi bśiš papar į undan sjįlfum landnįmsmanninum Katli hinum fķflska, en sķšar, įriš 1186, var žar stofnaš nunnuklaustur sem sķšan stóš žar allt til sišaskipta er žaš var lagt nišur įsamt öllum öšrum klaustrum į Ķslandi. Stašsetning klaustursins mönnum aš sjįlfsögšu löngu gleymd og engar minjar lengur sjįanlegar um stašsetningu žess į yfirborši jaršar. En į sķšasta įri hófust fornleifarannsóknir į svęšinu undir stjórn Bjarna Einarssonar fornleifafręšings, sem beindi fljótlega sjónum sķnum aš svęšinu kringum hinn gamla bęjarhól į Klaustri, meš žeim įrangri aš mjög fljótlega fundust munir (altarissteinn) sem benda mjög sterklega til žess aš nś sé stašsetning klaustursins fundin. Hér munum viš fylgjast meš uppgreftrin fornleifafręšinganna, kynna okkur sögu stašarins aš öšru leyti, ž.e sögu eldgosa, hraunflóša og eldprestsins, og aš sjįlfsögšu lķta į "kirkjugólfiš" sem enginn gestur į stašnum getur lįtiš fram hjį sér fara.

Eftir vettvangsskošun į Klaustri, žį munum viš yfirgefa söguslóšir į Sušurlandi, og leggja af staš noršur ķ land, um Fjallbaksleiš nyršri, meš viškomu ķ Landmannalaugum, og halda sķšan į Sprengisandsleiš, og eiga nįttstaš ķ Nżjadal, nįlęgt landfręšilegri mišju landsins.

Dagur 5.

Viš leggjum af staš įrla dags śr fjallasalnum og höldum įfram noršur Sprengisandsleiš, og žegar halla tekur noršur af og viš nįlgumst Ķshólsvatn, žį minnumst viš fornra eyšibyggša sem hér hafa oršiš landeyšingunni og uppblęstrinum aš brįš, en žessi eyšingaröfl hafa jafnframt oršiš žess valdandi aš żmsar įhugaveršar fornminjar hafa fundist į žessu svęši. Eftir skošun į Aldeyjarfossi höldum viš nišur Bįršardal, minnumst Brasilķufaranna foršum, og svo Žorgeirs Ljósvetningagoša žegar viš komum aš Gošafossi.
Eftir hįdegisverš höldum viš įleišis aš Mżvatni, žar sem leiš okkar liggur rakleitt aš Hofsstöšum žar sem miklar fornleifarannsóknir hafa stašiš yfir ķ mörg undanfarin įr. Ašaltilgangur žeirra, eins og annarsstašar žar sem grafiš hefur veriš į stöšum žar sem heitiš "Hof" kemur fyrir ķ nafni stašarins, hefur veriš aš reyna aš finna meš óyggjandi hętti minjar um hśs, byggingu eša einhver žau tįkn önnur sem gęfu til kynna aš žar hefšu trśariškanir heišinna manna fariš fram til forna. En žrįtt fyrir aš grķšarstór og merkilegur skįli hafi komiš ķ ljós į Hofsstöšum žį tókst ekki aš finna hér slķk óręk "hofs" merki, fremur en annarsstašar į Ķslandi eša į Noršurlöndum.

Eftir skošun į Hofsstöšum, žį liggur leiš okkar aš Baldursheimi žar sem eitthvert hiš best varšveitta kuml śr heišni sem komiš hefur ķ ljós į Ķslandi fannst įriš 1860. Viš skošum sķšan gamla bęinn į Gręnavatni, sem er einkar įhugaveršur sem eins konar millistig milli fornra og nśtķmalegra byggingarhįtta en hér žarf aš leggja virka hönd į plóginn til žess aš gera bygginguna ašgengilega feršamönnum og forša henni frį frekari hnignun. Viš verjum sķšan žvķ sem eftir lifir dagsins til žess aš skoša nįttśrufar, fuglalķf og annaš įhugavert ķ nįgrenni Mżvatns, įšur en viš leitum gistingar og nįttstašar žar į svęšinu.

Dagur 6.

Viš kvešjum Mżvatnssvęšiš įrla dags og höldum noršur į bóginn um Kķsilveginn, yfir Hólasand, žar sem gķfurlegur uppblįstur įtti sér stašfyrir nokkrum įratugum, en nś hefur veriš gerš gangskör aš žvķ aš gręša sandinn upp aš nżju. Leiš okkar liggur brįtt um hlašiš į Grenjašarstaš žar sem viš skošum hinn gamla torfbę og minjasafn, auk rśnasteinsins ķ kirkjugaršinum en ašeins eru til örfįir slķkir į Ķslandi. Viš höldum sķšan upp Laxįrdalsveg, allt žar til viš komum aš hinum kirkjustašnum Žverį, žar sem getur aš lķta fallegan torfbę sem geršur var upp įriš 1995, en hann er nś ķ umsjį žjóšminjavaršar. Einnig getur oft aš lķta mjög fjölskrśšugt og skemmtilegt fuglalķf ķ Laxįrdal.

Viš höldum nś vestur yfir Laxį ķ Ašaldal, og höldum yfir ķ Kinn , žar sem ekki er śr vegi aš lķta į nokkrar nśtķma fornminjar žar sem fornbķlasafniš į Yztafelli er annars vegar! Viš höldum sķšan ķ vesturįtt um Ljósavatnsskarš, og höldum sķšan ķ Vaglaskóg, sem ekki er fjarri lagi aš lķta į sem eins konar ķslenskar skógarfornminjar, žar sem ekki mįtti miklu muna aš fęru forgöršum į svipušum tķma og gömlu torfbęirnir tżndu sem óšast tölunni. Fnjóskįrbrś er einnig einskonar forngripur ķ vegagerš į Ķslandi enda nįlgast hśn nś óšfluga 100 įra aldurinn, sem er löggiltur aldur slķkra hluta į Ķslandi.

Eftir aš viš höfum lagt Vašlaheišina aš baki, nįlgumst viš óšfluga Akureyri, žar sem viš, aš hefšbundinni skošunarferš um bęinn, meš viškomu ķ Grasagaršinum, munum heimsękja Minjasafniš, žar sem margt įhugaveršra gripa er aš finna. En ekki er ętlunin aš dvelja hér lengi, heldur halda rakleišis noršur į bóginn śt śr bęnum og skoša , undir styrkri leišsögn starfsmanns Minjasafnisns, hinn forna verslunarstaš žeirra Eyfiršinga aš Gįsum. Hér liggja gķfurlega miklar rśstir ķ jöršu, enda var stašurinn helsti verslunarstašur Noršurlands um a.m.k. 5 alda skeiš, frį landnįmi og fram undir 1500. Rannsóknir į svęšinu eru nś rétt aš hefjast, nokkrir tilraunaskuršir hafa veriš grafnir, og nś žegar er ljóst aš hér eiga menn margra įra- og jafnvel įratuga verkefni fyrir höndum.

Aš skošun Gįsa lokinni veršur haldiš til gistingar į Ytri-Vķk į Įrskógsströnd eša ķ ašra góša gistingu ķ nįgrenninu.

Dagur 7.

Viš hefjum daginn į léttum nótum meš žvķ aš heimsękja byggšasafniš Hvol į Dalvķk, žar sem minningarsafniš um Jóhann "risa" Pétursson er til hśsa, en sķšan höldum viš sem leiš liggur um jaršgöngin til Ólafsfjaršar, um Lįgheiši og Fljót og brįtt skķn viš sólu Skagafjöršur. Śt į firšinum blasa eyjarnar Mįlmey og žvķnęst Drangey, og okkur veršur ósjįlfrįtt hugsaš til kappans Grettis og bróšur hans Illuga sem žar létu lķfiš nįlęgt įrinu 1030. Viš rennum nišur į gamla verslunarstašinn Hofsós, og skošum žar einhver elstu hśs sem enn eru uppi standandi į Ķslandi, og jafnvel Vesturfarasetriš ef įhugi er fyrir hendi į žvķ. En viš stöndum stutt viš žvķ okkar bķšur sjįlft höfušból Noršlendinga, biskupsstašurinn Hólar, žar sem einnig eru nżhafnar fornleifarannsóknir, sem eflaust eiga eftir aš standa ķ fjölda įra, enda eru žar gķfurlegar minjar ķ jöršu sem spanna nįnast alla Ķslandssöguna.Hér er einkar vel stašiš aš mįlum fyrir gesti sem įhuga hafa į aš fylgjast meš uppgreftinum, žvķ aš flestallir žeir munir sem śr jöršu koma, og ekki žarfnast sérstakrar forvörslu, eru hafšir til sżnis ķ sjįlfu skólahśsinu. Hin endurbyggša Aušunnarstofa, sem einnig er eins konar "tilgįtuhśs" en fjįrmögnun žeirrar framkvęmdar var kostuš af Noršmönnum, er vel žess virši aš hśn sé skošuš.

Eftir hįdegiš höldum viš yfir Hérašsvötnin og um Saušįrkrók, gerum stuttan stans į sögustašnum Reynistaš žar sem einnig stóš nunnuklaustur (1295-1552) en ekki hefur enn hafist leit aš žvķ né ašrar fornleifarannsóknir og bķšur žaš žvķ betri tķma. En įfram skal haldiš og viš léttum ekki feršinni fyrr en komiš er aš Glaumbę, žar sem bandarķskir fornleifafręšingar hafa nżveriš gert mikilvęgar uppgötvanir og ef til vill fundiš bę Snorra Žorfinnssonar, en hann var, eins og kunnugt er, fęddur vestan hafs og fyrsti Evrópubśinn fęddur žar vestra sem viš žekkjum meš nafni. Sumariš 2003 voru ašeins grafnir nokkrir tilraunaskuršir, en rannsókn stašarins hefst fyrir alvöru sumariš 2003. Einnig hafa žessir sömu vķsindamenn fundiš vķsi aš mjög stórum hśsum eša byggingum ķ nęsta nįgrenni viš Glaumbę, aš Stóruseilu, en žar verša rannsóknir sjįlfsagt aš bķša betri tķma.

Gisting og nįttstašur ķ bęndagistingu eša góšu hóteli ķ Skagafirši.

Dagur 8.

Viš hefjum daginn meš žvķ aš halda vestur yfir Vatnsskarš og žegar komiš er ķ Austur Hśnavatnssżslu og veljum frekar hina skemmtilegu sveitavegi ķ gegnum Svķnavatnshrepp heldur en žjóšleišina fjölförnu um Langadal. Fyrsti viškomustašur žennan dag verša Vatnsdalshólar og Žrķstapi, žar sem sķšasta opinbera aftakan fór fram įriš 1830, en sķšan höldum viš śt aš Žingeyrum žar sem ętlunin er aš skoša hina afar fallegu og vöndušu steinkirkju śr tilhöggnu ķslensku grjóti. En sķšan munum viš einnig reyna aš geta okkur til um hvar hiš merka klaustur sem stofnaš var hér į stašnum įriš 1133 og stóš til sišaskipta hafi stašiš, en žaš er žrautin žyngri į žessari mjög svo vķšlendu jörš, og žarf sjįlfsagt umfangsmiklar jaršsjįrrannsóknir til žess aš skera śr um žaš. En ekki sakar žó aš reyna aš gera sér ķ hugarlund hvernig hér hafi veriš umhorfs fyrir um įtta öldum sķšan žegar žeir Karl Jónsson įbóti, Oddur Snorrason munkur og fleiri andans menn gengu hér um velli og klausturgarš, og veltu fyrir sér lķfsgįtunni, įšur en žeir sneru aftur til skrifpślta sinna og festu į bókfell sagnir į borš viš Sverris Sögu, Ólafs sögu Tryggvasonar og eflaust żmsar ašrar ķslendingasögur sem seint verša tilgreindar.

Nęsti įfangastašur okkar ķ nęsta nįgrenni viš Žingeyrar er Borgarvirki, sem er eini forni vķggirti stašurinn į Ķslandi sem enn stendur uppi, og veltum fyrir okkur tilgįtum um hvort hér hafi veriš aš verki Finnbogi rammi, Loftur rķki Guttormsson, eša hvort stašurinn sé jafnvel eldri en hiš višurkennda landnįm, lķkt og manngeršu hellarnir į Sušurlandi?

Viš höldum žvķnęst sušur į bóginn, um Hrśtafjörš og Laxįrdalsheiši og léttum ekki ferš fyrr en komiš er ķ Haukadal ķ Dalasżslu, žar sem ętlunin er aš heimsękja tilgįtubęinn į Eirķksstöšum, žar sem uppgröftur fór fram fyrir nokkrum įrum. Hér rifjum viš aš sjįlfsögšu upp sögu Eirķks Rauša og Gręnlendingasögu, og fund Gręnlands og Amerķku fyrir réttum 1000 įrum.

Viš höldum svo loks yfir Bröttubrekku og um Noršurįrdal, žar sem viš dįumst aš formfegurš Grįbrókargķga og hrauninu umhverfis, en sķšan höldum viš upp Hvķtįrsķšu, aš Hraunfossum og Barnafossi til žess aš skoša žessar nįttśrperlur, įšur en viš ljśkum įfanga dagsins aš Reykholti žar sem viš munum eiga nįttstaš.

Dagur 9.

Ķ Reykholti hafa menn įrum og öldum saman getaš dįšst aš formfegurš og einfaldleika Snorralaugar og gęgst örlķtiš inn ķ jaršgöngin sem liggja frį henni ķ įtt aš bęjarhólnum. Žaš hefur žess vegna löngum veriš dagljóst aš undir gamla bęjarhólnum eša gamla kirkjugaršinum vęri fleiri minjar og jafnvel bęjarhśs Snorra Sturlusonar eša virkisgarš hans aš finna. En eins og svo oft įšur, žį ströndušu framkvęmdir į fjįrskorti, eša allt žar til fyrir einum fjórum įrum sķšan, aš hafist var handa undir stjórn Gušrśnar Sveinbjarnardóttur forleifafręšings, og hefur undir stjórn hennar veriš grafiš ķ norš-austurįtt frį žeim staš žar sem jaršgöngunum sleppti. Verkiš er einstaklega flókiš og sękist seint vegna óteljandi fjölda bygginga sem įrhundrašalöng byggingarsaga į stašnum hefur skiliš eftir sig og stefnir ķ aš hér verši ekki fullkannaš fyrr en aš mörgum įrum eša jafnvel įratugum lišnum. Ķ Reykholti hefur veriš komiš upp vķsi aš safni um sögu stašarins og Snorra Sturluson ķ kjallara hinnar nżju kirkjubyggingar į stašnum, sem viš munum skoša af kostgęfni.

Nęsti įfangastašur okkar er svo hin vatnsmikli Deildartunguhver, ķ nįgrenni Reykholts, en sķšan er ętlunin aš halda aš Bę, ķ Bęjarsveit ķ einskonar pķlagrķmsför aš žeim staš žar sem tališ er aš fyrsta klaustur į Ķslandi hafi veriš stofnaš, um įriš 1030, af enskum manni, Hróšólfi aš nafni, sem var įbóti aš tign og talinn nįfręndi Jįtvaršar hin helga Englakonungs sem žar sat aš rķkjum į įrunum 1042 -1066. Tališ er aš Hróšólfur hafi fęrt Ķslendingum hiš "enska" stafróf sem žeir bśa aš enn žann dag ķ dag, ķ staš rśnanna sem notašar höfšu veriš fram aš žeim tķma.

Frį Bę höldum viš nišur Andakķl allt til Borgarness žar sem viš munum skoša haug Skallagrķms Kveldślfsonar og hinn fallega skrśšgarš sem komiš hefur veriš upp umhverfis hann. Viš höldum sķšan aš höfušbólinu Borg į Mżrum og rifjum upp sögu Egils sonar Skallagrķms, og skošum rśnastein žann ķ Borgarkirkjugarši sem löngum var talinn legsteinn Kjartans Ólafssonar, hetju Laxdęlasögu, en nś er tališ nįnast fullvķst aš svo sé ekki og aš į steininum standi: "Hier hvķler Halr Hranason"

Frį Borgarnesi höldum viš sušur į Skipaskaga, žar sem ętlunin er aš skoša byggšasafniš į Göršum sem er afar rķkt af merkilegum munum af Vesturlandi en žvķ mišur er móttaka į feršamönnum žar af mjög skornum skammti og hvorki er bošiš upp į kynningu né leišsögn um safniš, (lķkt og gert hefur Skógasafn svo einkar ašlašandi) og žvķ veršum viš aš bjarga okkur hér upp į eigin spżtur.

Eftir örlitla skošunarferš um Akraneskaupstaš höldum viš svo um Hvalfjaršargöng sušur til Reykjavķkur, žar sem žįtttakendur eiga frķan eftirmišdag žaš sem eftir lifir dagsins.

Lengd: 9 dagar, 9 nętur.
Lįgmarksfjöldi faržega: 2 manns.
Brottfarir įriš 2014: (Ašeins ein stašfest brottför į hverju sumri, annars eftir umtali)

Fargjald pr. faržega:
30%.
Įlag vegna eins manns herbergis: +13%.
Žóknun til söluašila: leitiš tilboša.

Naušsynlegur bśnašur: Góšir gönguskór og hlķfšarfatnašur.Sundfatnašur og handklęši

Innifalin žjónusta: Akstur og leišsögn. Öll söfn, sundstašir, o.ž.h. sem heimsótt er ķ feršinni.
Hótel eša góš bęndagisting ķ tveggja manna herb.meš baši, fullt fęši,
frį hįdegisverši fyrsta dags, til kvöldveršar sķšasta dag feršarinnar.

Ath: Ef žaš telst naušsylegt, žį er yfirleitt hęgt aš śtvega lęršan fornleifafręšing, eša sérfręšing į vissu sviši til žess aš annanst leišsögn ķ feršinni. Slķkt žarf žó aš panta meš mjög góšum fyrirvara.

Starfrękt: Sérstakar brottfarir aš sumarlagi eingöngu.

ATH: Aš vetri til (og jafnvel į öšrum įrstķmum lķka), žį getur vešur og ófęrš eša ašrar óvišrįšanlegar orsakir hamlaš för tķmabundiš. Valferšir ehf taka ekki įbyrgš į kostnaši eša óžęgindum sem hlżst af slķkum töfum.

bakalabel heimlabel efstlabel